Kaip užterštas patalpas paversti sveikais namais?

Be to, patalpų oras gali ne tik kelti diskomfortą ir mažinti produktyvumą, bet ir tapti potencialia grėsme gyventojų sveikatai, nes jame paprastai netrūksta įvairių ore tvyrančių kietųjų dalelių ir dujinių teršalų, įskaitant lakiąsias chemines medžiagas, daleles ir biologinius teršalus. Visi jie dažnai aptinkami mūsų artimiausioje aplinkoje, jų yra daugelyje statybinių, apdailos ar net kasdien naudojamų buitinių medžiagų. Didėjantis teršalų poveikis gali lemti įvairias sveikatos problemas, pavyzdžiui, astmą, įvairias infekcijas ir apsinuodijimą. Tiesą sakant, prasta patalpų oro kokybė sukelia arba sustiprina beveik pusę visų kvėpavimo takų ligų.

Dažnai namuose gyvenantys asmenys kai kurių šių teršalų negali nei lengvai aptikti, nei pajusti, todėl kyla pavojus jų sveikatai. Taigi svarbu sužinoti apie įvairius teršalus, kuriuos išskiria arba generuoja dauguma medžiagų ir gaminių, sudarančių erdves, kuriose leidžiame savo kasdienybę. Toliau panagrinėsime, kokių pasekmių galima sulaukti pasirinkus kai kurias labiausiai naudojamas medžiagas, ir pasiūlysime alternatyvų – „aktyviųjų“ produktų, kurie netgi gali padėti pagerinti patalpų oro kokybę. 

Stebina tai, kad oro tarša patalpose neretai yra net 100 kartų didesnė nei lauke. Šis faktas verčia susimąstyti apie daugybę teršalų rūšių ir šaltinių, kurie mus nuolat supa įprastoje aplinkoje.

Kas yra minėti oro teršalai ir kaip jie patenka į namų aplinką?

Patalpose tvyrantys teršalai yra įvairios sudėties, be to, juos sudaro skirtingo dydžio dalelės. Tai gali būti mikroorganizmai, pavyzdžiui, grybeliai ir pelėsiai, kurie vystosi ant paviršių ir gali būti matomi bei atpažįstami kaip plintančios dėmės. Jie linkę augti drėgnoje, šiltoje aplinkoje (kurioje drėgmės lygis yra 70–95 %), tad neretai aptinkami blogai vėdinamose patalpose arba drėgnose medžiagose. Pelėsiai gali išskirti sporų daleles į orą – taip jie plinta ir tuo pačiu metu gali kenkti patalpų naudotojų sveikatai.

Kiek kitokie aplinką teršiantys mikroorganizmai yra bakterijos – tai vienaląsčiai gyvi organizmai, kurių yra visur aplink mus: ant paviršių, ore, dulkėse ar vandenyje. Nors dauguma bakterijų žmogui paprastai nedaro žalos, kai kurios jų rūšys gali būti kenksmingos, ypač – pažeidžiamiems gyventojams. Į patalpą bakterijos gali patekti per skirtingus šaltinius: iš lauko oro, atneštos pačių žmonių (pvz., kasdien į namus nuo atnešamų medžiagų) arba iš blogai prižiūrimų vėdinimo sistemų.

Dar viena biologinių teršalų grupė yra molekuliniai endotoksinai (5) – tam tikrų bakterijų pernešami molekuliniai kompleksai. Alergenai taip pat yra molekulinio tipo teršalai, jų šaltinis gali būti pelėsių sporos, vabzdžiai, naminiai gyvūnai, graužikai ir kt.

Trečioji patalpų oro teršalų forma – kietosios dalelės, įskaitant virusus ir žiedadulkes. Į namus jos taip pat paprastai patenka iš išorės (nuo šeimininkų arba su oro srautu).

Egzistuoja keli bendri ore tvyrančių kietųjų dalelių šaltiniai – jos gali sklisti iš lauko oro, valymo priemonių ir dūmų. Šių dalelių patalpų ore taip pat gali atsirasti dėl neefektyvios pastato konstrukcijos, lemiančios netinkamą oro cirkuliaciją ir vėdinimą.

Reikėtų paminėti ir kitus patalpų oro teršalus.

Anglies dioksidas (CO2) taip pat yra patalpų oro teršalas, galintis kenkti žmonių gerovei, visgi pagrindinis jo šaltinis patalpose yra tiesiog gyventojų iškvepiamas oras, tabako dūmai ar degimo principu veikiantys buitiniai prietaisai. Pažymėtina, kad jei standartinės CO2 koncentracijos lauko ore (OAV) vertės yra 300–500 ppm, patalpose ši vertė paprastai būna daug didesnė – rekomenduojama didžiausia koncentracija, priklausomai nuo taikomų standartų, yra 600–1000 ppm.

Lakiuosius organinius junginius (LOJ), iš kurių labiausiai paplitęs formaldehidas (5), gali išskirti statybinės ir apdailos medžiagos (tiek pagamintos žmogaus, tiek natūralios), tokios kaip rišikliai, klijai, dangos, dažai ir net mediena. LOJ į aplinką taip pat gali skleisti namuose esantys baldai (jų apmušalai ir kilimai) arba įprastos cheminės valymo priemonės. Tarša lakiaisiais organiniais junginiais kelia didelį susirūpinimą, nes jie lengvai garuoja kambario temperatūroje, o patalpose jų koncentracija yra daug didesnė, nes į patalpas patenka mažiau oksiduojančių UV spindulių.

Galiausiai, kai kurie dažni dujiniai teršalai, pavyzdžiui, radono dujos, kurios tiesiog žemėje susidaro dėl natūraliai dirvožemyje ir vandenyje esančio urano skilimo, į namus patenka per orą bei pastatų pamatus.

Visgi skirtingi mikroorganizmai standartinėje aplinkoje elgiasi nevienodai. Pavyzdžiui, esant tam tikroms palankioms sąlygoms (temperatūrai, drėgmei, maistinėms medžiagoms ir kt.), bakterijos ar grybelis (įskaitant pelėsius) nuolat dalijasi ir dauginasi. Tai vyksta vandenyje, ore ir įvairių negyvų objektų paviršiuje. Kita vertus, virusai tokioje aplinkoje išgyvena tik tam tikrą ribotą laiką. Už savo šeimininko ribų jie yra inertiški ir negali daugintis. Taigi reikia rasti sprendimą, kuris skirtingomis sąlygomis padėtų kovoti su skirtingų rūšių teršalais.

Patalpų oro taršos poveikis žmonių sveikatai

Patalpų oro teršalai veikia namų ūkio gyventojų gerovę, tai priklauso nuo įvairių veiksnių ir poveikio. Jei sąlygos patalpoje ne pačios geriausios, lakiųjų organinių junginių, CO2, pelėsių ir kitų teršalų sankaupos gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Jautresniam asmeniui, kurį nuolat veikia tam tikri biologiniai teršalai, gali išsivystyti astma, ypač tai gali atsitikti dažnai esant drėgnoje aplinkoje, kurioje yra pelėsių. Tiesą sakant, pelėsių poveikis siejamas su astma, kuria serga maži vaikai.

Kai kurių rūšių patalpų oro teršalai taip pat siejami su galvos skausmais ir dėmesio koncentracijos problemomis: keli tyrimai (4) atskleidė, jog padidėjęs CO2 kiekis turi įtakos žmonių darbingumui. Tyrimų rezultatai taip pat parodė, kad esant didesniam CO2 kiekiui prastėja žmonių kognityviniai gebėjimai. Kitaip tariant, buvo patvirtinta, kad patalpų oro tarša daro poveikį patalpų naudotojų darbingumui ir našumui.

Taip pat įtariama arba jau yra įrodymų, kad kitos cheminės medžiagos ir teršalai (LOJ, įskaitant formaldehidą) gali trukdyti gyventojams susikaupti. Be to, jie gali sukelti rimtesnių problemų, pavyzdžiui, dirginimą, alergines reakcijas, infekciją ir apsinuodijimą. Amerikos alergijos, astmos ir imunologijos koledžo specialistai taip pat pabrėžė, kad prasta patalpų oro kokybė sukelia arba sustiprina 50 proc. visų kvėpavimo takų ligų.

Rekomenduojamų teršalų normas galima rasti įvairiuose standartuose, pavyzdžiui, ASHRAE 62.1, ar net kai kuriuose Pasaulio sveikatos organizacijos vadovuose. Minėtos rekomendacijos yra vertingas informacijos šaltinis atliekant projektavimo darbus, nes jose nurodomos vėdinimo normos, reikalingos statant naujus pastatus, taip pat normos, taikomos siekiant pagerinti esamų pastatų patalpų oro kokybę. Daugelyje minėtų standartų taip pat nurodomi didžiausi oro teršalų kiekiai (konkrečiai kiekvienam teršalui), kurie neturėtų būti viršijami, kad patalpų oro kokybė išliktų priimtina.

Vis dėlto patalpomis nuolat besinaudojantys asmenys kol kas neturi galimybių lengvai išmatuoti biologinius teršalus. Todėl normų neatitinkantis patalpų oro teršalų kiekis retai nustatomas anksčiau, nei atsiranda fizinis diskomfortas ar kyla potencialių sveikatos problemų. Kadangi yra sunku suvaldyti arba ištaisyti tai, ko negalima išmatuoti, projektuotojai turėtų imtis veiksmingų prevencinių projektavimo sprendimų, skirtų oro taršai sumažinti ir kontroliuoti.

Su kokiais sunkumais susiduriama?

Tai, kad gyventojai negali taip paprastai ir nuolat matuoti patalpų oro teršalų kiekio, yra ne vienintelė problema. Paminėsime dar keletą. Visų pirma, lakiųjų organinių junginių ir kitų dujinių teršalų negalima filtruoti ar surinkti.

Dar vienas dalykas, į kurį reikėtų atsižvelgti, yra tai, kad biologiniai teršalai negali egzistuoti mūsų aplinkoje be vandens. Taigi būtent drėgmė sudaro sąlygas patalpų oro teršalams augti ir daugintis. Kita vertus, vidutinis 30–60 proc. drėgmės lygis patalpose padeda žmonėms komfortiškai jaustis. Kitaip tariant, mes gerai jaučiamės esant maždaug tokioms pat sąlygoms, kuriomis klesti ir kai kurie mus supantys biologiniai teršalai.

Geriausi būdai ištaisyti padėtį

Svarbiausios priemonės, padedančios sumažinti ir kontroliuoti patalpų oro taršą, yra gera pastatų architektūra ir dizainas. Dar prieš pradėdami projektuoti gyvenamąjį namą ar kitą pastatą, architektai turėtų atsižvelgti į daugybę parametrų, padedančių užtikrinti, kad pastato naudotojai jame patogiai ir gerai jaustųsi. Tinkamas vėdinimas, į vidų patenkanti natūrali šviesa, pastato išorinė izoliacija ir tvariai gaunamos netoksiškos medžiagos – tai tik keli aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti rengiant bet kokį projektą. Idealiu atveju apie komfortą reikėtų mąstyti nuo parengiamojo projektavimo etapo iki pat techninės priežiūros po perdavimo. Sveiką patalpų orą padeda užtikrinti daug įvairių išmanių dizaino ir projektavimo sprendimų.

Tinkamas natūralus vėdinimas yra vienas iš aspektų, į kuriuos reikėtų pirmiausia atsižvelgti projektuojant namą. Efektyvų oro srautą viduje padeda pasiekti pastato orientacija ir gerai apgalvotas angų išdėstymas (kryžminė ventiliacija, aušinimo bokštai). Įgyvendinus funkcionalią hibridinę patalpų vėdinimo sistemą, kai kurių oro teršalų koncentraciją galima sumažinti.

Be to, architektas turėtų ne tik užtikrinti tinkamą ir gerai valdomą vėdinimą, bet ir atsižvelgti į pastato oro nuotėkio kontrolę, t. y. numatyti galimybes palaikyti pastovų patalpų oro slėgį. Natūralus vėdinimas yra svarbus, tačiau tai taip pat reiškia, kad, norint užtikrinti vienodą  patalpų ir lauko oro slėgį, bet koks prarastas oras turi būti pakeistas. Labai svarbu užkirsti kelią nekontroliuojamam įeinančio oro srautui, nes taip į patalpas gali patekti papildomų teršalų.

Taigi, nepaisant to, kad pirmenybė paprastai yra teikiama natūraliam vėdinimui, nes laikoma, jog taip į patalpą nepatenka papildomo CO2, be to, nenaudojant mechaninių ventiliacijos sistemų nemažai ir sutaupoma, neištirto natūralaus oro atsinaujinimas patalpoje vis dėlto gali kelti tam tikrą riziką, nes į vidų gali patekti lauke tvyrančių išmetamųjų teršalų, pavyzdžiui, eismo taršos ir kitų mikrodalelių. Sumažinti „kamino efektą“ padeda sujungtų erdvių izoliavimas. Dar vienas aspektas, į kurį turi būti atsižvelgiama projektuojant, yra pastato erdvių atskyrimas ir padalijimas.

Be pirmiau apibūdintų priemonių, veiksmingiausia taip pat būtų sumontuoti pažangias mechaninio vėdinimo ir (arba) oro kondicionavimo sistemas su tinkamu filtravimu bei šilumos ir (arba) šalčio rekuperacija. Papildant natūralų vėdinimą, dirbtinio patalpų šildymo ir vėsinimo sistemose galėtų būti įrengti specialūs filtrai, kurie sumažintų ore tvyrančių kietųjų dalelių kiekį. Turėkite omenyje, kad standartiniai stiklo pluošto plokštieji filtrai ne visada yra patys veiksmingiausi, nes rekomenduojama minimali efektyvumo vertė, arba MERV, turėtų būti 8 ir didesnė (pagal tam tikrus standartus), o įprastuose gyvenamuosiuose pastatuose naudojamų filtrų ši vertė tėra 4 arba 5. Tinkami filtrai paprastai nėra pritaikyti visoms standartinėms vėdinimo sistemoms, taigi juos reikia nuolat prižiūrėti.

Efektyvaus vėdinimo ir filtravimo standartus taip pat galima peržiūrėti Jungtinio tyrimų centro (JTC) parengtoje ataskaitoje „Mokslas politikai“. Tai – informatyvi Europos standartų bazė, kuri išlieka aktuali, nes joje pristatoma HELTHVENT WP5 ataskaita (2012 m.), kurioje vertinami ventiliacijos standartai, susiję su patalpų oro kokybe, ir lyginami 16 šalių duomenys. Tai ypač svarbus dokumentas, kuriuo siekiama, kad būtų vadovaujamasi mechaninio ventiliacijos sistemų filtravimo rekomendacijomis, kurios Europos būstuose vis dar taikomos ne itin dažnai.

Dar vienas labai svarbus žingsnis – kontroliuoti drėgmę patalpoje ir ją šalinti. Drėgmės kontrolė prasideda nuo sausosios statybos proceso, apimančio plieninio arba medinio pastato karkaso surinkimą. Sausas pamatas ir pastato išorinė danga yra svarbiausi veiksniai, padedantys palaikyti kontroliuojamą drėgmės lygį, kuris užtikrintų komfortą gyventojams, tačiau neleistų augti pelėsiams ar plisti kitiems teršalams. Sausos statybinės ir apdailos medžiagos taip pat yra geras sprendimas, padedantis užtikrinti sveiką patalpų orą.

Galiausiai, vienas iš veiksmingiausių būdų apriboti patalpų oro teršalų plitimą – pasirinkti geriausią medžiagą. Tinkamos medžiagos leidžia sumažinti ir pašalinti taršos šaltinius. Tai galima padaryti naudojant netoksiškas šiuolaikines medžiagas, kurios yra specialiai sukurtos tam, kad užtikrintų patalpų konstrukcijų saugumą ir saugų naudojimą. Rinktis ekologiško produkto ženklu paženklintus arba sveikatai palankius sertifikuotus gaminius taip pat verta, jei norima švaresnio patalpų oro. Be to, jeigu projektuojant gyvenamuosius namus ir kitus pastatus yra numatoma naudoti pagal naujas technologijas pagamintus elementus, gauti Žaliojo pastato sertifikatus, pavyzdžiui, BREEAM, LEED ir WELL (vertinimo sistemos), galima daug lengviau.

Tokios medžiagos kaip „Activ’Air^®“ lubos (GYPTONE) ir gipso kartono plokštės sugeria ir nukenksmina net iki 70 proc. patalpose esančių lakiųjų organinių junginių. Tai – pasyvioji, todėl ir ilgaamžė technologija, kuri neskleidžia sugautų dujų, nepriklausomai nuo temperatūros. Minėtų plokščių nereikia prižiūrėti ar reguliuoti, todėl siekiant mažinti formaldehido kiekį patalpoje jos gali būti veiksmingesnės nei papildoma ventiliacija.

Praktinės naudos duoda dar ir tai, kad tokie produktai yra įmontuojami į pastato konstrukcijas ar interjerą, t. y. integruojami kitaip nei paviršiaus apdailos medžiagos (pvz., dangos), kurios yra labiau pažeidžiamos ir užtikrina mažesnę apsaugą nuo taršos. Atkreipkite dėmesį, kad „Activ’Air^®“ plokščių veiksmingumas nemažėja jas nudažius akriliniais ar epoksidiniais dažais arba padengus orui laidžiais sienų apmušalais (išbandyta „Eurofins“ ir VITO laboratorijose, siekiant užtikrinti trečiųjų šalių patvirtinimą, pvz., pagal atitiktį standarto EN 16000-23 reikalavimams). Tokios išmaniosios medžiagos taip pat suteikia daugiau galimybių kurti estetiškus ir švarius namus. Juk funkcionalios ir sveikos erdvės nebūtinai turi atrodyti nuobodžiai ar steriliai!

Šių toksinų koncentraciją mažinančių medžiagų naudojimas – vienas paprasčiausių būdų palaikyti saugią patalpų oro kokybę, nes tai yra praktiškesnis ir pigesnis sprendimas ne tik naujiems pastatams, bet ir iš anksto parengtiems restauravimo ir renovacijos projektams. Įgyvendinant tokius projektus, siekti iškeltų tikslų dažnai trukdo netinkamos esamos sąlygos, pavyzdžiui, kai nėra tinkamos ventiliacijos ar trūksta šviesos. Svarbiausia yra tai, kad senesniuose butuose ir namuose drėgmės lygis taip pat dažnai būna didesnis. Taigi LOJ sugeriančios gipskartonio plokštės yra puikus būdas kovoti su pelėsiais ir biologiniais teršalais jau pastatytuose namuose, nes „Activ’Air^®“ veikia net ir po kelių renovacijų ir perdažymų, visam laikui sumažindamos formaldehido kiekį. Šių plokščių gebėjimas užtikrinti ilgalaikę formaldehido absorbciją patvirtintas bandymais ir analize.

Pastarųjų kelių mėnesių įvykiai parodė, kad žmonės gali susidurti su naujais nematytais pavojais sveikatai. Juos sprendžiant žmonėms buvo siūloma daugiau laiko leisti uždarose patalpose. Deja, nepakankamai prižiūrimi, netikrinami ir netinkamai suprojektuoti mūsų namai gali tapti daugelio oro teršalų, sukeliančių tiek lengvų, tiek rimtų nepatogumų, buveine. Taigi labai svarbu priimti keletą protingų sprendimų, kurie padėtų sąmoningai kontroliuoti mus supančios aplinkos kokybę patalpose ir padėtų mums geriau jaustis.